rūgštis

1 rūgštìs sf. (3); rū́gštis sf. (1) Ml, sm. N 1. CII376, MŽ210, N produktas, turintis acto ar citrinos skonį; tas skonis produkte: Rūgštiẽs didelė mėgėja Erž. Jau rytoj tai būtinai virsiu kopūstų, ba baisiai nusibodo be rūgštiẽs Ds. Vis šviežia rūgštìs JnšM. Kopūstus andės sukapotus, rūgšties kokios, ir su duona valgo Pb. Da tų uogų įsidėkit [į arbatą], rūgštìkę tokią padarys Erž. Neturiu rūgštès burokuos Klt. Vietoj rūgštès reiks burokėliuos indėt rubarbarų Ktk. Pas juos košė su žvake lajine i rūgštim LKT216(Mšk). Tu par daug tos rūgštiẽs (citrinos) pritrynei Jrb. Da ne par daug pagižęs [pienas], tik kvepia rū́gščia Skp. Užgynė daktaras rū́gštį Jnšk. Barščių rū́gščia suvilgė, suliejo, sušukavo – žvilga tie plaukai Plv. Par karštį kiaulės ėda rū́gštį Krtn. Visoj apylinkėj buvo žinomi ūkininkai, pas kuriuos būdavo gardi duona, gera rūgštis V.Myk-Put. Čia buvo duona su zvonkais (skalsėmis), nata juoda buvo, ale gardi, nata buvo rūgštìs gardi Btrm. Norint turėt gerą duonos rūgštį, nereikia leisti, kad kiaulės uostytų diešką LTR(Auk). Kad duonos rūgštis atsitaisytų, tai reikia duonkepę ištrinti su druska, svogūnu ir česnaku Pn. Virtuvėje kvepėjo sakais, pušų spygliais, duonos rūgštimi rš. Prašau kaštavot mūsų rūgšties (duonos) Pn. Dėkui už rūgštį (dėkojama už duotą paragauti duoną) Lp. Senelis tuoj ažmigo, tik boba niekaip negali ažmigtie: jai vis rūpi paragautie, ar gardi Dievo duonos rūgštelė BsPII195. Duona rūgščia trenkia Jnš. Ne visada marčios duonos rūgštìs gardesnė už anytos Ds. Jis i negirtas tau ta rū́gščia atsiduoda Jrb. Pyragas rūgščia muša Jnš. Barščiai būtų gardūs, tik mažoka da rūgštiẽs Trgn. Įmesiu obuoliuką [į sriubą], reik rūgštį biškį atgaut Rs. Kai maža rūgštès, negardus [kisielius] Pb. | prk.: Nekokis te kiemas, suvis be rūgšties (nevaišina) Ad. ^ Kas namai – tai dūmai, kas gaspadinė – tai rūgštis LTR(Km). Kas gomurys – mainos rūgštis LMD(Prn). Kožnas savo rūgštį turi LTR(Vl). O ką gi, reikia rūgštį permainyt (šeimininkę pakeisti) Ktk. Niekas misos neišnešė: inrugs šunio rū́gščia (perrūgs) Ds. Kad tu surūgtum pupų rūgšty! LTIII461(Tvr). Duok Dieve rūgštį, o mergai berniūkštį! LTR(Jz). Ne vienam puode rūgęs, nevienoda ir rūgštis LMD(Sln). Vyno rūgštis, akmens širdis (vyšnia) Graž. Vienam puodžiuke dvi rūgštys (kiaušinis) LTR(Dv). Viršuj medžio rūgštis rūgsta (obuolys) LTR(Mrj). 2. raugas: Iš avižinių miltų dirbo rūgštį Slnt. Kožna gaspadinė turėdavo savo rū́gštį duonos Imb. Duonos rūgštìs plėmus išima Ktk. Sa rū́gščia duona inrūgsta GrvT28. Rūgštis ing tris ketvirčius miltų priemaišyta DP92. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, … neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi, arba raugu? DP558. Reikia tikrai, idant seną rūgštį … gerai ižmazgotumbime DP197. Prilyginta yra dangaus karalystė rūgšti (orig. rukßtiy), kurią moteriškė ėmus užrūgino trijose mierose miltų, net užrūgo visa Ch¹Mt13,33. Per septynias dienas tenotsiranda rūgštis namuose jūsų Ch2Moz12,19. | prk.: Pačiam sodžiaus rūgštis (gyvenimo būdas) juk pažįstama J.Paukš. Dėl to Velyką švęskim ne senoje rūgštyje, neigi teipag rūgštyje piktybės ir kytrybės PK219. ^ Eik eik su savo rū́gščia (su tuo, kas tik tau vienam įprasta, malonu)! Mrj. Vai, tu strimgalve išeisi su savo rū́gščia! Kt. Duok Dieve žmogų su tolku, o diešką su rūgščia Kb. 3. Lp, Sn rūgšti sriuba, rūgštus viralas: Petrelė, sušlavus žarijas, uždengė krosnį ir, pasiėmus nuo lentynos dubenį, pylė iš puodo rūgštį V.Krėv. Mes prijunkę, be rūgštiẽs negalim būt Dv. Nusibodo jau man rūgštìs valgyti Nč. Išvirk rūgštiẽs, tai nor viduriai atsigaus Krok. Semk, sveteli, ragauk mūs rūgštiẽs Alv. 4. SD126, Sut rūgštus gėrimas, nestiprus alus, gira: Teip džiovino (troškino), tai gerai, kad da rūgštiẽs radau Mžš. Rūgštim jį tik ir atgavom Trgn. Turiam da tokios rūgštiẽs, užgersme Erž. Prašyk darbinyko – turėk i rūgšties Ėr. Gal rūgštelės rasis lašas? J.Avyž. Va, supjausčiau obuolius – bet rūgštẽlė bus Kp. Balsienė laikė lėkštę, kur buvo padėta duonos riekelė ir rūgšties puodelis V.Myk-Put. Jaunieji atsilaužė po duonos trupinį, pamirkė rūgštyje ir suvalgė M.Katk. Trauk rūgštį su prakaitu B259. 5. prk. giminė, prigimtis, pobūdis: Jiji tos pačios rūgšties MŽ, N. Ana tos pačios rūgštiẽs ant būdo adistar kaip josios motina J. Jie vienos rūgšties, o visaip vadinasi Pžrl. Dabokit, saugokitės rūgšties farizeušų ir rūgšties Herodo Ch¹Mr8,15. Kitas tos pačios rūgšties raštas A1885,78. ^ Nauja rūgštìs, nauja ir arda Ds. Viena rūgštis ir tai rūgsta, o kaip dvi nerùgs (su atėjusia į namus marčia paprastai visuomet baramasi)?! Ds. 6. chem. cheminis junginys, dažantis lakmusą raudonai: Visų rūgščių bendra savybė yra polinkis reaguoti su šarmais, susidarant druskoms K.Daukš. Azoto rūgštis gaunama, oksiduojant amoniaką K.Daukš. Druskos rūgštis (HCl) vartojama litavimui rš. Karbolio rūgštis rš. Sieros rūgštìs DŽ. Skruzdžių rūgštis rš. Pieno rūgšties bakterijos ŽŪŽ14. Kloropormą taiso ne iš pačios skruzdinės rūgšties A1884,404. Skrandžio sultys turi fermento pepsino ir druskos rūgšties rš. Varį rū́gščia suėda Lkm. Rūgštiẽs par daug, rėmenys jį pjauna Vdk. Amino rūgštys rš. Nukleino rūgštys sp. Atsparus rūgštims PolŽ15. 7. ppr. pl. bot. smailialapė rūgštynė (Rumex acutus): Kur rūgštys auga, ten kask šulinį – vandens rasi Ss.